A.Maslow ir C.Rogersas, humanistinės psichologijos pradininkai, pabrėžia pozityviąją žmogaus prigimtį. Humanistinės krypties pedagogika remiasi vaiko poreikių suvokimu, asmenybės tapsmu ir sklaida (Vilkelienė, 2003) Žaidžiant, vaikui svarbu jausti, kad tėvai juo žavisi ir džiaugiasi žaisdami kartu. Tėvų palaikymas ir paskatinimas pozityviai įtakoja vaiko savęs vertinimą. J. Šinkūnienė taip pat pastebi, kad „vaiko savivertė kinta priklausomai nuo aplinkinių reakcijų į jį“ (J.Šinkūnienė, 2012, p. 112). Š. Amonašvilis mini tėvų paskatinimų ir vaiko pasiekimų pastebėjimo bei pagyrimo naudą:
Vaikų pasiekimai yra didesni, kuomet jie gauna pozityvius tėvų įvertinimus (Amonašvili, 2016). Vaikų savęs vertinimas tampa didesnis, jie pasitiki savimi ir jiems lengva siekti naujų rezultatų. Asmeninės sėkmės pojūtis vaikams teikia pasitenkinimą.
Tėvams taip pat yra svarbus tėvystės įgūdžių pasireiškimo teigiamas įvertinimas bei galimybė lygiaverčiai dalyvauti bendrame procese. Tai stiprina pasitikėjimą savimi ir savęs vertinimą, mažina stresą, suteikia vidinės stiprybės, nuteikia teigiamai, ramina ir skatina šiltus jausmus vaiko atžvilgiu, leidžia priimti sprendimus bei formuoja pozityvų požiūrį į situaciją.
Tėvų (ypač vienišų motinų) psichinė pusiausvyra kinta nuo bejėgių ir priklausomų nuo situacijos, negebančių adekvačiai jos valdyti, iki vidinio stabilumo ir galios pajautimo ir tinkamo atliepimo aplinkos poreikiams. Iš susitaikymo, realybės priėmimo bei gebėjimo veikti joje kyla pojūtis, kad viskas klostosi gerai ir jis teikia pasitenkinimą. Todėl svarbu tėvus pakviesti būti visaverčiais komandos nariais, padedančiais augti jų vaikui.
