Vaiko poreikiai

Sąlygos, reikalingos tvirtų emocinių ryšių sistemai susiformuoti – tai gyvybiškai svarbių vaiko poreikių patenkinimas.

Pagrindiniai vaiko poreikiai (Brisch, 2015):

1. Fiziologiniai poreikiai: maitinimas, miego režimas, pastogė, grynas oras.
2. Prieraišumo poreikis: Vaikui yra reikalingi nusistovėję artimi emociniai santykiai su suaugusiu, protingesniu ir išmintingesniu, kuris visada gali jį apginti ir nuraminti.
3. Aplinkinio pasaulio pažinimo poreikis – vienas svarbiausių. Vaikai yra labai smalsūs. Jų domėjimasis viskuo, ką galima tyrinėti ir stebėti yra neišsenkantis. Todėl tėvams nuo pat gimimo būtina pasirūpinti, kad vaikas galėtų realizuoti šį gebėjimą ir jų smalsumas būtų patenkintas. Vaikai žymiai geriau įsisavina tai, kas nauja, kuomet artimo emocinio artumo su suaugusiais poreikis yra pilnai patenkintas.
4. Pasaulio suvokimo per jausmus poreikis: Vaikas atranda pasaulį per jutiminį patyrimą – stebėdamas, liesdamas, uostydamas, ragaudamas. Emociškai vaikas pažįsta pasaulį per santykį su jį supančia aplinka, per patyrimus bei išgyvenimus. Yra žinoma, kad vaikai, kurių patyrimų įvairovė yra ribojama dėl įvairių išorinių aplinkybių, išgyvena tam tikrą jautrumo atrofiją. Jei sensorinių įspūdžių nėra arba yra, bet labai mažai ir jie nesiskiria įvairove, tai gali sumažinti specifinių galvos smegenų neuronų formavimosi dinamiką. Dėl to bus stebimas tam tikrų įgūdžių arba net psichinių funkcijų neišsivystymas.
5. „Asmeninio efektyvumo” poreikį K.Brisch apibūdina kaip siekį veikti savarankiškai, be kieno nors pagalbos. Vaikas nori matyti savo veiklos rezultatus, jausti jų pasireiškimo išoriniame pasaulyje efektyvumą. Jam džiugu pastebėti, kad pokyčiai, kuriuos jis mato, susiję su jo veiksmais. Autorius pabrėžia unikalios patirties svarbą, kuomet „vaikas jaučia, kad jis gali kažką pakeisti: atlikti judesį, garsą, ritmą ir džiaugdamasis sužavėtais tėvų žvilgsniais vėl patirti kūrybinį džiaugsmą. Visą tai turi didžiulę reikšmę sveikos savivokos ir asmeninės vertės jausmo formavimuisi“ (Brisch, 2015, p. 21). Vaiko aplinka turi atitikti jo poreikį – būti jam įdomi, prieinama ir atitikti gebėjimų lygį.
6. Poreikis vengti nemalonių pojūčių: Kuomet vaikas jaučia skausmą ar kitą nemalonumą, labai svarbu, kad mama ar kitas emociškai artimas vaikui žmogus būtų šalia, galėtų nuraminti, priglausti. Sunkią minutę būtent šio žmogaus artumas  turi didelę reikšmę vaikui.

Aukščiau išvardinti baziniai vaikų poreikiai gyvybiškai svarbūs jų vystymuisi, yra tiek fundamentalūs, kas nepraranda savo reikšmės ir sekančiais amžių etapais, išlikdami aktualiais ir suaugusiųjų amžiuje.

---

 

Poreikių patenkinimo įtaka elgesiui. K.Alm ir L.Molander rašo, kad poreikiai, kaip ir jausmai bei pojūčiai, daro didelę įtaką elgesiui: „Didėjant poreikiui kūne auga įtampa, kuri kelia baimę, nerimą ir skatina pastangas patenkinti poreikį. Jei tai pavyksta – žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą nuo įtampos“ (Alm, Molander, 1999, p. 110).

A.Maslow poreikių piramidė atspindi eiliškumą: fiziologinių bei saugumo poreikių patenkinimas veda link tarpusavio ryšio bei meilės poreikio patenkinimo. Jei pirminių poreikių patenkinti nepavyksta, įtampa ir nerimas didėja ir pasireiškia destruktyviu elgesiu.

Dažnai atsitinka, kad ne kiekvieną poreikį ir ne visada galima patenkinti, gali būti mažas pasirinkimas arba ribotos galimybės ištransliuoti poreikį. Galimos reakcijos – agresija, arba priešinga – nusiminimas ir baimė, pasyvumas vengiant situacijos.

Vaiko psichologiniai ir socialiniai poreikiai. Vaikas yra psichologinė būtybė. Tvirtas ryšys su šeima, atidus bei supratingas jo poreikių tenkinimas yra labai svarbus tolesnei ne tik fizinei bet ir psichologinei raidai, sveikatai, gerovei. Psichologiniai vaiko poreikiai, sukuriant emocinį ryšį ir pažįstant pasaulį per žaidimą, yra priskiriami prie bazinių. 

Vaikas, gyvenantis aplinkoje, kur ilga laiką nėra atsižvelgiama į jo poreikius, tampa užsitęsusio streso ir daugelio ligų auka. Tas pats vyksta ir su savęs vertinimo jausmu ir kūniškų pojūčių pilnatve, kuriuos išgyvena vaikas: jų trūkumas pasireiškia tam tikrais simptomais, kurie, deja yra dažnai būdingi vaikams, augantiems nepalankioje aplinkoje.

Socialiniai poreikiai. Vaiko poreikių įvairovė kinta jam augant. Palaipsniui didelę įtaką vaiko elgesiui ima daryti socialiniai poreikiai. Aplinkinių elgesio imitavimas, teigiamų pavyzdžių kartojimas kuria vaiko identitetą, būdingą jo amžiaus tarpsniui (Alm, Molander, 1999). Vaikai su negalia dažnai yra priklausomi nuo globojančio asmens ar egzistuojančių technologijų, turi prisitaikyti prie jau esamų taisyklių, tam tikros rutininės tvarkos, dienos režimo ir turi mažai galimybių išreikšti savitumą, mėgdžioti teigiamus elgesio pavyzdžius.

Šie svarbiausi poreikiai, tiksliau jų patenkinimo lygis, įtakoja vaikų gebėjimą kurti artimus emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Jei kūdikystėje vaikas patiria nuolatinį tėvų šių poreikių ignoravimą, tai pasireiškia sumažėjusiu gebėjimu bendrauti dvasiškai ir emociškai. Baziniai vaiko poreikiai, gyvybiškai svarbūs vystymuisi, yra tiek fundamentalūs, kad nepraranda savo reikšmingumo sekančiais augimo etapais, likdami aktualiais ir suaugusiųjų amžiuje. Palanki, pozityvi, dėmesinga aplinka, atliepianti vaiko poreikiams, jį palaikanti, suteikianti „erdvės“ saviraiškai – skatina vaiką su negalia bendrauti, pažinti, atsiskleisti, kurti ir tuo pačiu patikėti savo verte ir sugebėjimais. Kitų žmonių pripažinimas ir simpatijos didina savęs vertinimą ir savigarbą.

mg. Nadežda Kiseliova-Žukovska